Darbo laikas: I - IV 8:00 - 19:00, V 8:00 - 18:00 | Tel: +370 37 407780; Mob. tel.: +370 614 08565

7 mitai apie gripą ir vakcinas

Pagrindinis / Naudinga informacija / 7 mitai apie gripą ir vakcinas
7 mitai apie gripą ir vakcinas

Pirmas mitas. Peršalimas = gripas

Nemažai žmonių painioja peršalimą su gripu – šaltuoju metų laiku nesunkius negalavimus (užgulta nosis, sloga, čiaudulys, skausmas ryklėje, nedidelis galvos skausmas, truputį pakilusi temperatūra ir kita) dažnai vertina kaip gripą. Iš tikrųjų tai yra ne gripas, o kitokių mikrobų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegiminis susirgimas.
Gripui būdingesnė aukšta temperatūra, šaltkrėtis, bendras silpnumas, intensyvūs galvos ir raumenų skausmai, skausmingi akių obuolių judesiai, ryškus nuovargis ir sausas kosulys, kuris paprastai atsiranda po dviejų ar
Persalimas = gripas
trijų dienų.
Dažniausiai uždegimus sukelia virš 200 skirtingų virusų, o gripą sukelia gripo (Influenza) virusas.
Išvada – ne kiekvienas peršalimas ar kvėpavimo takų infekcija yra gripas, bet (kiekvienas) gripas yra kvėpavimo takų infekcinis susirgimas.

Antras mitas. Užsikrečiama tik kosint ar čiaudint

Užsikreciama tik kosint ar ciaudant
Pagrindiniai užsikrėtimo būdai: tiesioginis kontaktas (pvz., paduodant ranką žmogui, kuris neseniai nusičiaudėjo, pridengęs burną ranka), oro-lašelinis (sergančiam kosint, čiaudint susidaro aerozolis iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusais, kurie ore gali išsilaikyti apie pusę valandos ir sveiki žmonės juos įkvepia). Galimas ir buitinis užsikrėtimo kelias (pvz., prisilietus prie durų rankenos, ant kurios yra gripo virusų, o po to palietus savo nosį ar burną).
Didesnė rizika susirgti, jei esate pavargę, patiriate daug įtampos ir streso, rūkote ar priversti pasyviai įkvėpti tabako dūmus, jei sergate kitomis, ypač imuninę sistemą silpninančiomis ligomis, gyvenate ar dirbate perpildytose, retai vėdinamose patalpose.

 

 

 

Trečias mitas. Gripas gydomas antibiotikais

Gripą sukelia virusai, o antibiotikai naikina tik bakterijas. Gydant gripą antibiotikais, laukiamo rezultato nebus, nes ligos sukėlėjai virusai jiems visiškai „abejingi”. Todėl sergant gripu jų vartoti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai šalia gripo prisideda antrinė bakterinė infekcija ir temperatūra po kelių dienų ne tik nekrinta, bet pradeda kilti, o karštį malšinantys vaistai neveikia arba jie turi tik trumpalaikį poveikį. Tokiu atveju tik gydytojas gali skirti reikiamus antibiotikus. Gripas gydomas antibiotikais

Ketvirtas mitas. Pasiskiepijus imunitetas susidaro akimirksniu

Pasiskiepijus imunitetas susidaro akimirksniu
Sveiko žmogaus organizme pakankamas antikūnų kiekis, galintis užtikrinti organizmo apsaugą nuo gripo virusų, susidaro per 2 savaites nuo injekcijos, tačiau imunitetas ir toliau stiprėja – didžiausias antikūnų kiekis susidaro po 4 – 6 savaičių. Ligotam, senyvam žmogui reikia daugiau laiko.
Kad spėtų susidaryti patikima apsauga, tinkamiausias laikas skiepams – ankstyvas ruduo (rugsėjis-spalis), tačiau net ir prasidėjus gripo epidemijai skiepytis nėra nevėlu. Neprasminga skiepytis pavasarį ir vasarą, nebent ruoštumėtės keliauti į pietų pusrutulį.

 

Penktas mitas. Nėštumo metu skiepytis pavojinga

Pirmas rūpestis, aišku, yra nėščiosios saugumas, jos vaisiaus, jos kūdikio saugumas. Mitas yra tai, kad negalima nėščioms moterims skiepytis nuo gripo dėl didesnės apsigimimų rizikos. Yra įrodyta, kad nėščias moteris skiepyti skaldyto gripo viruso vakcina yra saugu. Saugu todėl, kad vakcinoje nėra gyvo viruso, nes jis yra suskaldytas.
Rekomenduojama skiepytis antrą – trečią nėštumo trimestrą, tačiau, jei nėštumas prasideda gripo sezonui dar neįpusėjus, reikėtų apsvarstyti galimą riziką ir, išimties atveju, pasitarus su gydytoju, vakcinuoti jau pirmame trimestre.
Nėštumo metu skiepytis nepavojinga

Šeštas mitas. Vakcina nuo gripo – 100% apsauga

Šiandien skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo (Influenza) viruso sukeliamų susirgimų.
Šiuolaikinių gripo vakcinų efektyvumas siekia 85 – 95%, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės. Tai reiškia, kad virš 85% pasiskiepijusių žmonių neužsikrečia, o kita dalis (kaip taisyklė ne daugiaiu 5%), perserga lengva gripo forma ir išvengia dažniausiai pasitaikančių komplikacijų – plaučių uždegimo, meningito, miokardito, inkstų patologijos ir kt.

Septintas mitas. Vakcina gali sukelti gripą

Gripo skiepai susirgimo gripu sukelti negali, bet dažnai pasitaiko į gripą simptomatiškai panaši organizmo reakcija į skiepus. Simptomus, kurie vargina kai kuriuos pacientus po gripo skiepų (raumenų ir sąnarių maudimas, vidutinis temperatūros pakilimas, kosėjimas, gerklės perštėjimas) iš tiesų sukelia žmogaus organizmo imuninė sistema, kovojanti prieš virusinius baltyminius antigenus ir formuojanti atsakomuosius antikūnius. Tai iš esmės yra ne gripas, o mūsų organizmo reakcija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *